[EN]

Today, MC Mobility Consultants Partner Egidijus Skrodenis discussed traffic management on the Vilnius–Utena road reconstruction project during LRT RADIO’s morning programme “Ryto garsai.”

Although the discussion focused on a specific road section, the issue is relevant across Lithuania and in many countries facing long-term road reconstruction projects.

Most drivers are familiar with the situation: no construction workers or machinery are visible, the road appears almost complete, yet a 50 or 70 km/h speed limit and an overtaking ban remain in place.

It is important to emphasize that the absence of workers does not automatically mean it is safe to drive at normal speeds. There may still be narrowed lanes, temporary alignments, unfinished shoulders, temporary road markings, height differences, missing safety barriers, or other hazards that are not immediately obvious to drivers.

For this reason, traffic restrictions in road work zones should never be ignored simply because construction activity is not visible.

The real problem arises when restrictions remain unchanged for extended periods, even though traffic conditions have evolved throughout different stages of construction, during evenings, weekends, or other periods when work is not taking place. After experiencing this repeatedly, drivers begin deciding for themselves which signs are genuinely necessary and which may have been left in place merely as a formality.

Once trust in one road sign is lost, drivers gradually begin questioning others as well. This is where the greatest safety risk begins.

Excessive or insufficiently justified restrictions may encourage drivers to decide for themselves when traffic rules should be followed and when they can be ignored. Unfortunately, these decisions are often made without full awareness of the risks that may still exist.

Road work zones usually involve not only reduced speed limits but also overtaking restrictions.

If one driver complies with the speed limit while another believes it is unnecessarily low, the only way to travel faster is often by violating the overtaking restriction as well. As a result, one potentially excessive restriction may unintentionally encourage multiple traffic violations.

Overtaking in a work zone – with narrowed lanes, modified traffic alignment, or unfinished infrastructure – can present a significantly greater safety risk than speeding itself.

Improving road safety therefore requires more than simply setting appropriate speed limits. Even more importantly, it requires creating a traffic management system that road users understand, trust, and are therefore willing to follow.

Lithuania’s current regulations governing traffic management in road work zones (T DVAER 12) already allow traffic restrictions to be reduced or removed outside working hours whenever they are no longer necessary for safety. The regulations also provide flexibility for different traffic management arrangements, although these possibilities are still used relatively rarely in practice.

At the same time, these regulations were developed more than a decade ago. Since then, new technologies have significantly expanded the possibilities for managing traffic, including variable message signs, electronic speed limits, rotating signs, intelligent traffic management systems, temporary speed enforcement measures, and real-time information for drivers.

According to Egidijus Skrodenis, it would therefore be appropriate to review and modernise T DVAER 12, placing greater emphasis not only on protecting construction sites but also on flexible, modern and user-oriented traffic management throughout the entire construction period.

Long-term road construction and reconstruction projects should include predefined traffic management scenarios for:

• periods of active construction;
• evenings and nights when work is not taking place;
• weekends and public holidays;
• different construction stages, reflecting actual road conditions and remaining risks.

Because manually changing dozens or even hundreds of road signs along long reconstruction corridors is often impractical, greater use should be made of electronic, variable message, rotating, or easily covered signs. These technologies allow traffic restrictions to be adapted quickly to actual conditions rather than remaining static throughout the project.

Positive developments can already be seen. Via Lietuva has begun implementing solutions on major road corridors that allow higher speed limits during road works whenever conditions permit, demonstrating that safety and efficient traffic management can go hand in hand.

Traffic management during construction is what road users experience every day – often for many months and sometimes even several years. It therefore shapes not only road safety but also public confidence in the entire transport infrastructure system.

Road construction should not be based solely on the philosophy of “let people endure the inconvenience today so that things will be better tomorrow.”

Roads are under construction continuously. As one project is completed, another begins. Looking at the network as a whole, this philosophy effectively means that someone is always expected to tolerate unnecessary inconvenience.

We need to start thinking about road users here and now. During construction, people still travel to work, return home, take their children to school, travel for business and leisure, and go about their daily lives. They deserve the safest and most convenient conditions that can reasonably be provided throughout the construction process – not only after it has been completed.

Ultimately, we are not only drivers, designers, contractors, or road authorities. We are all members of the same society, sharing the same roads and expecting infrastructure that is safe, efficient, and worthy of public trust.

Trust in road signs does not begin with stricter enforcement. It begins with well-founded decisions. And public trust remains one of the most effective road safety measures we can create.

[LT]

Pasitikėjimas kelio ženklais prasideda nuo pagrįstų sprendimų

Apie eismo organizavimą rekonstruojamame kelyje Vilnius–Utena šiandien LRT RADIJO laidoje kalbėjo MC Mobility Consultants partneris Egidijus Skrodenis.

Nors diskusija kilo dėl konkretaus kelio ruožo, ši tema aktuali visoje Lietuvoje.

Vairuotojams gerai pažįstama situacija: darbai tuo metu nevyksta, darbuotojų ir technikos nematyti, kelio ruožas atrodo beveik užbaigtas, tačiau jame vis dar galioja 50 ar 70 km/val. greičio ribojimas bei draudimas lenkti.

Svarbu pabrėžti – vien darbuotojų nebuvimas dar nereiškia, kad keliu jau galima saugiai važiuoti įprastu greičiu. Gali būti susiaurintos eismo juostos, pakeista važiavimo trajektorija, nebaigti kelkraščiai, laikinas ženklinimas, aukščių skirtumai, neįrengti atitvarai ar kiti vairuotojui ne iš karto matomi pavojai.

Todėl kelių darbų zonose nustatytų ribojimų negalima tiesiog ignoruoti.

Tačiau problema atsiranda tada, kai ribojimai ilgą laiką nesikeičia, nors realios eismo sąlygos skirtingu paros metu, savaitgaliais ar skirtinguose statybos etapuose jau būna pasikeitusios. Susidūręs su tokia situacija ne vieną kartą, vairuotojas pradeda pats spręsti, kuris ženklas yra pagrįstas, o kuris galbūt paliktas tik dėl formalumo.

Kai prarandamas pasitikėjimas vienu ženklu, ilgainiui pradedama abejoti ir kitais. Būtent čia slypi didžiausia problema.

Pertekliniai ar nepakankamai pagrįsti ribojimai gali paskatinti vairuotojus patiems nuspręsti, kada taisyklių laikytis, o kada – ne. Tačiau toks sprendimas dažnai priimamas neturint visos informacijos apie realias rizikas, kurios gali būti nematomos iš automobilio.

Darbų zonose dažniausiai ribojamas ne tik greitis, bet ir draudžiama lenkti.

Jeigu vienas vairuotojas laikosi nustatyto greičio, o kitas nusprendžia, kad ribojimas nėra būtinas, važiuoti greičiau jis dažniausiai gali tik pažeisdamas ir lenkimo draudimą. Taigi vienas galimai perteklinis ribojimas gali paskatinti kelis pažeidimus vienu metu.

O lenkimas darbų zonoje, kur eismo juostos susiaurintos, pakeista trajektorija ar likę nebaigti infrastruktūros elementai, neretai sukelia dar didesnę riziką nei pats greičio viršijimas.

Todėl siekiant didesnio saugumo svarbu ne tik nustatyti tinkamą greitį. Dar svarbiau – sukurti tokią eismo organizavimo sistemą, kuria vairuotojai pasitikėtų ir kurios taisyklių laikytųsi.

Galiojančios kelių darbų vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklės T DVAER 12 jau dabar numato, kad ne darbo metu eismo apribojimai turi būti panaikinami arba sumažinami, jeigu jų nebereikia saugai užtikrinti. Jose taip pat numatyta galimybė taikyti skirtingus eismo organizavimo sprendinius, tačiau praktikoje ši galimybė vis dar naudojama gana retai.

Kita vertus, šios taisyklės parengtos daugiau nei prieš dešimtmetį. Per tą laiką atsirado naujos technologijos ir gerokai platesnės galimybės valdyti eismą – elektroniniai ir kintamos informacijos ženklai, pasukami ženklai, išmaniosios eismo valdymo sistemos, laikinos greičio kontrolės priemonės bei realaus laiko informacijos teikimas vairuotojams.

Todėl, Egidijaus Skrodenio vertinimu, būtų tikslinga peržiūrėti ir atnaujinti T DVAER 12, daugiau dėmesio skiriant ne tik darbų vietos apsaugai, bet ir šiuolaikiškam, lanksčiam bei vairuotojams suprantamam eismo organizavimui viso statybos laikotarpio metu.

Ilgalaikiuose kelių statybos ir rekonstrukcijos projektuose turėtų būti iš anksto numatyti keli eismo organizavimo režimai:

• aktyvių statybos darbų metu;
• vakarais ir naktimis, kai darbai nevyksta;
• savaitgaliais ir švenčių dienomis;
• skirtingais statybos etapais, atsižvelgiant į faktinę kelio būklę ir likusias rizikas.

Kadangi ilguose rekonstruojamuose ruožuose nuolat fiziškai keisti dešimtis ar net šimtus kelio ženklų nėra praktiška, reikėtų plačiau taikyti elektroninius, kintamos informacijos, pasukamus ar lengvai uždengiamus ženklus. Jie leistų operatyviai keisti ne tik leistiną greitį, bet ir kitus eismo ribojimus pagal realią situaciją.

Svarbu paminėti, kad teigiamų pokyčių jau matome. „Via Lietuva“ pagrindiniuose ir intensyviausiuose kelių ruožuose jau taiko sprendimus, leidžiančius, esant saugioms sąlygoms, vykdant kelių darbus išlaikyti didesnį leistiną greitį. Tai rodo, kad saugumas ir efektyvus eismo organizavimas gali eiti kartu.

Būtent eismo organizavimą statybų metu vairuotojai mato kiekvieną dieną – dažnai ne vieną mėnesį, o kartais ir kelerius metus. Todėl jis formuoja ne tik eismo saugą, bet ir visuomenės pasitikėjimą visa kelių infrastruktūros sistema.

Kelių statyba neturėtų būti grindžiama vien požiūriu „dabar pakentėkime, o kai pastatysime – bus geriau“.

Keliai Lietuvoje remontuojami nuolat. Kai vienas ruožas baigiamas, darbai prasideda kitame. Todėl šalies mastu toks požiūris reiškia, kad visada kažkas turi kentėti.

Turime pradėti gyventi čia ir dabar. Statybų metu mes taip pat važiuojame į darbą, grįžtame namo, vežame vaikus, keliaujame ir ilsimės. Todėl ir šiuo laikotarpiu turime siekti geriausių įmanomų, saugių ir patogių eismo sąlygų.

Juk visi esame ne tik vairuotojai, projektuotojai, rangovai ar kelių valdytojai. Esame tos pačios valstybės piliečiai ir visi norime saugios, patogios bei pasitikėjimą keliančios infrastruktūros.

Pasitikėjimas kelio ženklais neprasideda nuo griežtesnių baudų. Jis prasideda nuo pagrįstų sprendimų. O pasitikėjimas yra viena svarbiausių eismo saugumo priemonių.